Vaikų ir paauglių psichoterapija

Apie psichodinaminę psichoterapiją paprastai

 

 

Psichodinaminė vaikų ir paauglių psichoterapija yra santykiu grįsta pagalba, padedanti vaikui suprasti savo jausmus ir augti. Tai daugiau nei paprastas pokalbis ar žaidimas. Tai kelionė į vaiko vidinį pasaulį, kuriame mes ieškome atsakymų į klausimą: „Ką šiuo elgesiu vaikas bando mums pasakyti?“

Mes į vaiko sunkumus žvelgiame ne kaip į „blogą elgesį“, kurį reikia koreguoti, o kaip į vaiko siunčiamą žinutę apie savo vidinius išgyvenimus, kuriems jis dar neturi žodžių, todėl „kalba“ simptomais. Mūsų tikslas tuos žodžius suprasti. Žaisdami ir kalbėdamiesi su vaikais ir paaugliais mes stebime, kaip vaikas kuria santykį, kokius vaidmenis suteikia žaislams ir mums. Tai leidžia pamatyti, kaip vaikas suvokia save ir kitus, ir padėti jam suprasti bei suvaldyti kylančius jausmus, užuot juos slopinus.

 

Ką veiksime su vaiku ar paaugliu?

 

Nuo žaidimo iki gilaus pokalbio

Paaugliai dažniausiai kaip ir suaugusieji problemas sprendžia kalbėdami, tuo tarpu vaikai savo vidinį pasaulį atveria daugiausia per žaidimą. Žaidimas - tai erdvė, kurioje saugu būti savimi. Psichoterapeuto kabinete žaidimas nėra tik žaidimas – tai simbolinė vaiko kalba. Analizuodami žaidimo simbolius, mes padedame vaikui suprasti, kas vyksta jo viduje, ir išmokti tai valdyti.

 

Simptomas turi prasmę

Simptomas yra tik ledkalnio viršūnė. Mūsų tikslas – paversti „veiksmą“ (pvz. agresiją) į „mintį“ ir „žodį“. Neraminantis vaiko ar paauglio elgesys dažnai yra bandymas susidoroti su vidiniu nesaugumu ar pokyčiais. Pavyzdžiui, jei vaikas pradėjo šlapintis į lovą ar tapo agresyvus mokykloje, psichodinaminis psichoterapeutas ne tik stengiasi pašalinti šį simptomą, bet ieško sunkumų priežasties. Galbūt tai nesaugumo jausmas gimus broliui? Galbūt tai neišreikštas gedulas ar nerimas dėl pokyčių šeimoje?

Akcentuojamas ne simptomas, o vaiko ar paauglio asmenybės stiprinimas, padedant jam tapti emociškai atspariu suaugusiu žmogumi ateityje.

 

Terapinis santykis augina ir keičia smegenis

Šiuolaikiniai neuromoksliniai tyrimai patvirtina tai, ką psichoterapeutai žinojo visada: saugus ryšys gydo. Terapijos metu vaikas ar paauglys patiria naują santykio modelį. Tai vadinama reguliacija per santykį. Vaikas, patirdamas, kad jo jausmai (net ir patys stipriausi, kaip pyktis ar neviltis) yra priimami ir suprantami, išmoksta pats save nuraminti ir reguliuoti, formuojasi emocinis atsparumas, kuris lydi visą gyvenimą.

 

Tėvai – būtini partneriai

Psichodinaminė vaiko ir paauglio psichoterapija neįmanoma be tėvų įsitraukimo. Tėvai yra galingiausias resursas vaiko augimu ir sunkumų įveikai. Mūsų darbas su tėvais nėra „auklėjimo pamokos“. Tai bendros paieškos – ką vaiko elgesys bando mums pasakyti? Kaip mes visi kartu galime sukurti aplinką, kuri „atlaikytų“ vaiko jausmus? Reguliarūs susitikimai su tėvais padeda mums kartu suprasti vaiko poreikius.

 

Kada verta kreiptis?

Psichodinaminė kryptis ypač tinka, kai problemos atrodo gilios, pasikartojančios ar susijusios su vaiko asmenybe:

- Vaikas patiria ilgalaikį nerimą, liūdesį ar turi žemą savivertę.

- Yra elgesio sunkumų, kurių nepavyksta išspręsti auklėjimo priemonėmis.

- Sunkumai trukdo megzti santykius su bendraamžiais ar tėvais.

- Yra psichosomatinių simptomų (skausmai be medicininės priežasties).

- Išgyvenamos netektys, skyrybos ar trauminės patirtys.

 Tai indėlis ne į greitą rezultatą, o į vaiko gebėjimą geriau suprasti save ir kurti pilnavertį santykį su pasauliu.